Motociklų klubas ar važinėjimas vienam: ką pasirinkti? (#2 dalis)

Motociklų klubas. Techniniai aspektai

Važiavimas su klubu ar bendruomene pirmiausia siejamas su bendravimu, renginiais ar kolonomis. Vis dėlto realiame kelyje gana greitai išryškėja ir techninė šios patirties pusė.

Grupinis važiavimas keičia ne tik patirtį, bet ir tai, kaip sprendžiami gedimai, vertinamos rizikos bei priimami techniniai sprendimai.

Šiuo atveju saugumas ir tarpusavio pagalba yra prioritetai, tačiau tai gali sukelti ir specifinių iššūkių, kurie solo važiavime tiesiog neegzistuoja.

Pagalba ir patirtis kelyje

• Greitesnė pagalba gedimo atveju. Važiuojant grupėje techniniai nesklandumai dažniausiai sprendžiami greičiau. Beveik visada atsiranda kas turi įrankių, kas yra susidūręs su panašiu gedimu ar gali paskolinti reikalingą detalę. Smulkūs gedimai neretai sutvarkomi vietoje, todėl kelionė gali tęstis be didesnių trikdžių.
  
  Pasak ilgesnių kelionių dalyvio, HOG klubo nario Gintaro: „Vienas būčiau kvietęs tralą. Su chebra susitvarkėm per pusvalandį.“
  
  
• Patirties ir žinių pasidalinimas. Klubuose susirenka skirtingų motociklų savininkai ir skirtingą patirtį turintys žmonės. Vieni patys remontuoja, kiti yra susidūrę su įvairiais gedimais, treti turi ilgamečių kelionių patirties. Būdamas tokioje aplinkoje greičiau mokaisi.
  
  Dažnas klubietis pusiau juokaudamas tai apibūdina paprastai: „Apie savo motociklą klube sužinojau daugiau nei per kelerius metus važiuodamas vienas.“
  
  
• Geresnis situacijų stebėjimas kelyje. Važiuojant grupėje kelyje atsiranda daugiau akių. Pavojai – žvyras posūkyje, alyva ant asfalto ar neprognozuojamai besielgiantis automobilis – pastebimi greičiau ir apie juos galima įspėti iš anksto. Tai suteikia daugiau laiko reakcijai ir didina bendrą saugumą.
  
  Kartais pasitaiko ir atvirkščiai, patirtimi pasidalina Jaris (motokrosinių motociklų mėgėjas): „Sukant įprastą ratuką, vienam tepalo rezervuaro kamštis atsisuko nuo vibracijų ir visus, važiavusius už jo, nutaškė alyva.“
  
  
• Pagalba po avarijos ar kritimo. Avarijos ar kritimo atveju grupės buvimas tampa ypač svarbus. Techniniu ir praktiniu požiūriu tai reiškia greitesnį reagavimą, eismo saugumo užtikrinimą, pagalbą nukentėjusiam ir motociklo transportavimą. Važiuojant vienam tokiose situacijose dažnai tenka pasikliauti atsitiktiniais žmonėmis.
  
  
• Maršrutų ir planavimo patirtis. Dar vienas techninis privalumas – sukaupta maršrutų ir planavimo patirtis. Klubai dažnai turi patikrintus kelius, žino, kur patikimos degalinės ar servisai, o kur geriau neplanuoti sustojimų.
  
  „Kai važiuoji su tais, kurie jau ten buvo, kelias visada ramesnis.“ – trumpai apibendrina patyrę moto keliautojai.
  

Kompromisai

Važiavimas su klubu ar bendruomene techniniu požiūriu dažnai laikomas saugesniu pasirinkimu, tačiau praktikoje jis turi ir tam tikrų minusų. Grupinis važiavimas reikalauja ne tik disciplinos, bet ir nuolatinio prisitaikymo, kuris ne visada tinka kiekvienam motociklininkui ar kiekvienai situacijai.

• Skirtingi važiavimo tempai ir įgūdžiai. Vienas dažniausių iššūkių grupėje – skirtingi važiavimo tempai ir patirtis. Tenka derintis prie lėčiausio, o kartais – jausti spaudimą važiuoti greičiau, nei yra. Abu variantai kelia tam tikrą riziką. Lėtesniems tai gali reikšti stresą, greitesniems – nuolatinį stabdymą ir dėmesio praradimą.
  
  „Arba tempi, arba tave tempia – vidurio dažnai nebūna. Dėl to kažkiek ir vengiu dalyvauti tuose parodomuosiuose važiavimuose, ten malonumo lieka mažai.“ – HOG klubo narys Rolandas.
  
  
• Sudėtingesnis manevravimas. Kuo daugiau motociklų, tuo sudėtingesni manevrai. Lenkimai užtrunka ilgiau, sankryžose tenka laukti, kol pravažiuos visa kolona, o miestuose atsiranda daugiau nenumatytų situacijų.
  Važiuojant grupėje labai svarbus atstumas ir reakcija. Staigus stabdymas ar klaida priekyje gali akimirksniu persiduoti visai kolonai. Motociklistai tai įvardina kaip grandininį efektą, kai viena situacija išprovokuoja virtinę kitų. Tokiam važiavimui būtinas aukštas drausmės ir susitarimų lygis, kuris ne visada realiai išlaikomas.
  
  „Vienas pravažiuoji lengvai. Su grupe – visada galvoji, kas dar liko gale.“- kolonų važiavimo sunkumus vardina klubo kolegos Aivaras, Gintaras.
  
  
• Priklausomybė nuo grupės sprendimų. Važiuojant klube dažnai tenka priimti kompromisus. Maršrutas, sustojimų dažnis, važiavimo tempas ar net pasirinktas kelias gali netikti visiems motociklams vienodai, ypač kai grupėje yra skirtingų tipų technika.
  
  „Tas pats tempas vienam – idealus, kitam – kančia. Turėjome klube važiuojančių su triračiais, tai jie juk negali nardyti, lenkti tarp mašinų, ir visi laukiam.. nefaina juk kolegą palikti.“ – ne visada patogiomis patirtimis dalinasi klubiečiai.
  

Techniniu požiūriu važiavimas klube dažnai padidina saugumą ir užtikrina pagalbą, tačiau kartu reikalauja disciplinos, kompromisų ir prisitaikymo. Jis labiau tinka ilgesnėms kelionėms, mažiau patyrusiems motociklininkams ar tiems, kurie saugumą vertina labiau nei spontaniškumą.

Motociklų klubas. Finansiniai aspektai

Važiavimas su klubu ar bendruomene daro įtaką ne tik važiavimo patirčiai ar saugumui, bet ir piniginei. Grupinis motociklizmas gali sumažinti dalį kasdienių ir kelionių išlaidų, ypač tada, kai klubo veikla aktyvi ir gerai organizuota.

Finansinė nauda

• Mažesnės kelionių išlaidos. Ilgesnėse kelionėse vienas ryškiausių finansinių privalumų yra galimybė dalintis bendromis išlaidomis. Tokios kelionės dalys kaip nakvynės, logistika ar net maistas grupėje kainuoja mažiau nei važiuojant vienam.
  Patyrę klubai dažniausiai renkasi patikrintus maršrutus, žino, kur degalinės, servisai ir kur geriau neimprovizuoti. Tai mažina riziką netikėtai išleisti daugiau dėl prasto planavimo ar informacijos stokos. Finansiškai tai reiškia stabilesnes ir labiau prognozuojamas keliones.
  
  „Vienam ta pati kelionė kainuotų gerokai daugiau. Tai ypač jaučiasi kai keliaujam ne Lietuvoje arba daugiau nei kelių dienų išvykose.“ – skaičiuoja Rolandas.
  
  
• Nuolaidos ir partnerystės. Daugelis klubų per laiką užmezga partnerystes su servisais, detalių tiekėjais, padangų ar aprangos parduotuvėmis. Nariai gauna nuolaidas, kurios kasdienėse išlaidose gali atrodyti nedidelės, bet ilgainiui susideda į apčiuopiamą sumą. Tarkim HOG klubai turi 10% nuolaidą visose Harley Davidson salonuose.
  
  Pašnekovai vardina: „Narystė atsipirko vien per padangas ir servisą. Tokios nuolaidos kartais kompensuoja dalį nario mokesčių.“
  
  
• Mažesnės remonto išlaidos. Kai klube yra žmonių su mechaninėmis žiniomis, dalis darbų atliekama saviems, be skubos ir be brangių sprendimų.
  
  „Kai turi kam paskambinti – remontas kainuoja mažiau. Mažėja ir netikėtų išlaidų tikimybė, taip pat žinai, kad klubietis nepaves, padarys gerai.“ – džiaugiasi privilegijomis klubiečiai.
  
  
• Pagalba vietoje. Gedimo ar avarijos atveju grupė dažnai gali padėti vietoje, o jei nepavyksta – pasirūpinti motociklo pargabenimu. Abu variantai gali žymiai sumažinti netikėtas išlaidas. Tai ypač aktualu atokiose vietose, kur techninė pagalba gali kainuoti labai brangiai. Tokiose situacijose bendruomenė tampa realiu finansiniu saugikliu.

Papildomos išlaidos

Nors klubas gali padėti sutaupyti, jis taip pat sukuria fiksuotų ir dažnai neišvengiamų išlaidų. Finansiniu požiūriu tai svarbu įvertinti iš anksto.

• Narystės ir klubo mokesčiai. Dauguma klubų turi stojamuosius, periodinius nario mokesčius ir papildomas rinkliavas veikloms. Ne paslaptis, šios sumos susideda į aiškiai juntamą finansinę naštą, nepriklausomai nuo to, kiek aktyviai dalyvauji. Tai tampa fiksuotu kaštu.
  
  „Net kai nevažiuoji – moki. Tai kur logika“ – ironizuoja Jaris ir Nerijus.
  
  
• Išlaidos atributikai. Klubinė veikla dažnai reiškia ir privalomą atributiką – liemenes, emblemas, aprangą renginiams. Tai nėra vienkartinė ar pigi investicija, o laikui bėgant gali pareikalauti papildomų išlaidų.
  
  „Atributika – gražu, bet piniginė jaučia. Ypač kai renginiuose norisi išsiskirti, sukurti įspūdingesnį įvaizdį važiuojant parade“ – Gintaras.
  
  
• Renginiai ir socialinis spaudimas. Klubas reiškia renginius, festivalius, susitikimus ir keliones. Net jei ne visada nori dalyvauti, socialinis spaudimas dažnai skatina prisidėti finansiškai.
  
  
• Mažesnė finansinė autonomija. Būdami grupėje dažnai tenka derintis prie bendro biudžeto. Nakvynės, maršrutai ar maitinimas gali būti brangesni, nei rinktumeisi vienas. Kartais tenka mokėti už sprendimus, kurių pats nebūtum pasirinkęs.
  
  „Ne visada moki už tai, ko pats norėjai. Važiuojant su chebra, jie nori kempinguose, palapinėse miegot, o aš geriau viešbutį pasiimsiu ir gerai pailsėsiu, nes man poilsis ir gera savijauta labai svarbu. O kuras, mokesčiai – ne bėda, žinau kiek sau galiu leisti“ – finansinį važiavimo aspektą vardina Aidas.
  

Finansiniu požiūriu važiavimas su klubu gali būti ekonomiškesnis ilguoju laikotarpiu, ypač jei aktyviai dalyvauji klubo veikloje. Klubas padeda sumažinti nenumatytas išlaidas, bet kartu padidina fiksuotus kaštus ir finansinius įsipareigojimus. Finansinė nauda priklauso ne nuo pačios struktūros, o nuo to, kiek ir kaip joje dalyvauji.

Žvilgsnis iš pavienio keliautojo pusės

Kitoje (paskutinėje) straipsnio dalyje kalbinsime solo keliautojus ir įvertinsime „vienišo vilko“ perspektyvą per visų anksčiau aptartų aspektų prizmę. Laukite tęsinio!